rankų darbo šampano/ putojančio vyno taurė (4)

taurė suprojektuota su itin elegantišku, aptakiu siluetu. Skirtingai nuo tradicinių taurių, kurios turi aiškiai atskirtą kojelę ir viršutinę dalį, šis dizainas sujungia abi dalis į vieną monolitinę, organišką formą. Tokios taurės sukuria optinį gilumo įspūdį, puikiai atspindi šviesą ir idealiai tinka putojančiam vynui, šampanui arba desertiniams likeriams. tai yra rankų darbas iki 1993 m.

Bohemijos stiklo (dabar – Čekijos Respublika) istorija siekia dar XIII–XIV amžių, kai miškingose pasienio zonose pradėjo kurtis pirmosios dirbtuvės. Vietiniai meistrai turėjo neaprėpiamus miškų išteklius krosnims kūrenti ir pelenams (potašui) gauti. Šis potašo ir kreidos derinys leido čekams sukurti neįtikėtinai skaidrų, stabilų ir tvirtą bespalvį stiklą, kuris pranoko trapų Venecijos (Murano) stiklą. Jau XVII a. pabaigoje gimė terminas „Bohemijos krištolas“ (Bohemian Crystal), o regionas tapo pasauliniu prabangos lyderiu.

Nors Bohemija šimtmečius garsėjo gausiai pjaustytu, graviruotu ir spalvotu krištolu, XX a. antroje pusėje (ypač po II pasaulinio karo ir Šaltojo karo metais) įvyko estetinis lūžis.

Atsakas Skandinavijai: Tuo metu pasaulyje dominavo minimalistinis Šiaurės šalių (Švedijos, Danijos) dizainas. Čekijos valstybiniai fabrikai (veikę po bendru „Bohemia“ eksporto skėčiu) pasisamdė talentingus mid century modern dizainerius.

Meistrai atsisakė sunkių raštų ir susitelkė į gryną, skulptūrišką formą bei stiklo skaidrumą. Būtent šiuo laikotarpiu ir gimė tokios aptakios „trimito“ formos formos taurės, kurios sėkmingai konkuravo Vakarų Europos ir JAV rinkose.

naudojimo žymių nėra.

<>

Šis įrenginys yra „Telia Kobra“ stalinis telefonas, sukurtas kaip moderni duoklė XX amžiaus vidurio Skandinavijos dizaino ikonai.

Telefonas išsiskiria vientisu, skulptūrišku korpusu. Jo išlenktas siluetas primena pasiruošusią pulti gyvatę, todėl jis gavo „Kobros“  pavadinimą.

Vienos dalies konstrukcija: Skirtingai nuo tradicinių telefonų, kur ragelis ir pagrindas yra atskiri, čia ausinė, mikrofonas ir numerio rinkiklis yra integruoti į vieną lengvą korpusą.

1990–2000-ųjų modelis.

Istorinė kilmė: „Ericofon“ (1950-ieji)

Šio telefono dizaino šaknys siekia praėjusio amžiaus vidurį:

Šio telefono pirmtaką, pavadinimu „Ericofon“, 1940-ųjų pabaigoje suprojektavo Švedijos kompanijos „Ericsson“ dizainerių komanda (Gösta Thames, Ralph Lysell ir Hugo Blomberg). Masinė gamyba prasidėjo 1954 m.

Revoliucija rinkoje: Tai buvo milžiniškas šuolis vartotojų elektronikoje. Telefonas buvo toks pažangus, kad Niujorko Šiuolaikinio meno muziejus (MoMA) įtraukė jį į savo nuolatinę ekspoziciją kaip išskirtinį pramoninio dizaino pavyzdį. 

Paskirtis: Pradžioje „Ericofon“ buvo skirtas institucijoms, ypač ligoninėms, nes gulintiems ligoniams jį buvo itin lengva valdyti viena ranka. Vėliau, 1956 m., jis pasirodė laisvojoje rinkoje ir tapo populiariosios kultūros bei mid-century modern stiliaus simboliu. 

Kai „Ericsson“ po daugiau nei 2,5 mln. pagamintų vienetų 1982 m. nutraukė originalo gamybą, rinkoje atsirado pigių azijietiškų kopijų. Dešimtajame dešimtmetyje ir 2000-ųjų pradžioje „Telia“nusprendė oficialiai atgaivinti šį modelį. Jie pritaikė jį skaitmeninei epochai (pridėjo mygtukus ir ekraną), išlaikydami ikoninę retro futuristinę formą.

Dėl savo revoliucinės konstrukcijos, aplenkusios laiką ir numačiusios būsimų mobiliųjų telefonų erą, šis dizainas dar 1970-aisiais Niujorko Modernaus meno muziejaus (MoMA) buvo pripažintas vienu geriausių pramoninių kūrinių pasaulyje. Šiandien ryškiai raudona „Kobra“ išlieka geidžiama interjero klasika, puošiančia muziejų kolekcijas ir retro stiliaus namus.