skrudintos duonos laikiklis, nerūdijantis plienas

nerūdijančio plieno toast ir french toast laikikliai išpopuliarėjo XX a. viduryje (apie 1940–1970 m.), kai Europoje ir JAV formavosi moderni pusryčių ir brunch kultūra. Jie buvo sukurti tam, kad skrudinta duona būtų laikoma vertikaliai – taip ji ilgiau išlikdavo traški ir nepermirktų nuo garų.

Tokie laikikliai ypač paplito Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Skandinavijoje, kur stalo serviravimas buvo laikomas svarbia kasdienio gyvenimo kultūros dalimi.

Po Antrojo pasaulinio karo nerūdijantis plienas tapo modernumo, higienos ir pažangos simboliu. Jis buvo laikomas prabangesniu nei medis ar aliuminis.