Telia Kobra telefonas

stalinis telefonas, sukurtas kaip moderni duoklė XX amžiaus vidurio Skandinavijos dizaino ikonai.

Telefonas išsiskiria vientisu, skulptūrišku korpusu. Jo išlenktas siluetas primena pasiruošusią pulti gyvatę, todėl jis gavo „Kobros“  pavadinimą.

Vienos dalies konstrukcija: Skirtingai nuo tradicinių telefonų, kur ragelis ir pagrindas yra atskiri, čia ausinė, mikrofonas ir numerio rinkiklis yra integruoti į vieną lengvą korpusą.

1990–2000-ųjų modelis.

Istorinė kilmė: „Ericofon“ (1950-ieji)

Šio telefono dizaino šaknys siekia praėjusio amžiaus vidurį:

Šio telefono pirmtaką, pavadinimu „Ericofon“, 1940-ųjų pabaigoje suprojektavo Švedijos kompanijos „Ericsson“ dizainerių komanda (Gösta Thames, Ralph Lysell ir Hugo Blomberg). Masinė gamyba prasidėjo 1954 m.

Revoliucija rinkoje: Tai buvo milžiniškas šuolis vartotojų elektronikoje. Telefonas buvo toks pažangus, kad Niujorko Šiuolaikinio meno muziejus (MoMA) įtraukė jį į savo nuolatinę ekspoziciją kaip išskirtinį pramoninio dizaino pavyzdį. 

Paskirtis: Pradžioje „Ericofon“ buvo skirtas institucijoms, ypač ligoninėms, nes gulintiems ligoniams jį buvo itin lengva valdyti viena ranka. Vėliau, 1956 m., jis pasirodė laisvojoje rinkoje ir tapo populiariosios kultūros bei mid-century modern stiliaus simboliu. 

Kai „Ericsson“ po daugiau nei 2,5 mln. pagamintų vienetų 1982 m. nutraukė originalo gamybą, rinkoje atsirado pigių azijietiškų kopijų. Dešimtajame dešimtmetyje ir 2000-ųjų pradžioje „Telia“nusprendė oficialiai atgaivinti šį modelį. Jie pritaikė jį skaitmeninei epochai (pridėjo mygtukus ir ekraną), išlaikydami ikoninę retro futuristinę formą.

Dėl savo revoliucinės konstrukcijos, aplenkusios laiką ir numačiusios būsimų mobiliųjų telefonų erą, šis dizainas dar 1970-aisiais Niujorko Modernaus meno muziejaus (MoMA) buvo pripažintas vienu geriausių pramoninių kūrinių pasaulyje. Šiandien ryškiai raudona „Kobra“ išlieka geidžiama interjero klasika, puošiančia muziejų kolekcijas ir retro stiliaus namus.