VEB Steingutwerk Torgau serviravimo lėkštė
€10.00
vintažinis indas yra autentiškas XX a. 8–9 dešimtmečio Rytų Vokietijos (VDR / GDR) pramoninio dizaino pavyzdys, savyje apjungiantis funkcionalizmą, masinę gamybą ir transformuotą garsaus prekės ženklo istoriją.
Istorinės gamyklos šaknys: Nuo „Villeroy & Boch“ iki „VEB“
lėkštės apačioje įspaustas logotipas – stilizuota „T“ raidė apskritime – priklauso Torgau miesto keramikos gamyklai (Steingutwerk Torgau), įsikūrusiai Saksonijoje. Šios gamyklos istorija prasidėjo dar 1925–1926 metais, kai ją, kaip itin modernų fajanšo ir akmens masės indų padalinį, įkūrė pasaulinio garso vokiečių keramikos gigantas „Villeroy & Boch“.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1948 metais, Torgau miestas atsidūrė sovietinėje okupacinėje zonoje (būsimojoje VDR). Gamykla buvo nacionalizuota, atskirta nuo motininės „Villeroy & Boch“ kompanijos ir paversta „liaudies įmone“ – VEB Steingutwerk Torgau. Ji tapo viena didžiausių ir svarbiausių plataus vartojimo indų gamintojų visame Rytų bloke, kurioje dirbo daugiau nei tūkstantis darbuotojų.
Lėkštės estetika reprezentuoja vėlyvojo vokiškojo modernizmo epochą. Pieno baltumo storasienis korpusas, dekoruotas viena sodria, ranka vesta ruda juosta buvo kuriamas atsižvelgiant į griežtus valstybinio Pramoninio dizaino instituto reikalavimus.
VDR valdžia reikalavo, kad masinės gamybos daiktai būtų universalūs. Atsisakyta buržuaziniais laikytų gėlių raštų, paauksavimų ar reljefų. Ši 28 cm ovali lėkštė buvo suprojektuota taip, kad būtų maksimaliai ergonomiška: atspari smūgiams, lengvai plaunama ir patogiai sandėliuojama (kraunama viena ant kitos).
Dėl savo išskirtinio tvirtumo būtent šio dizaino Torgau ir Colditz gamyklų indai tapo VDR viešojo maitinimo pagrindu. Jie buvo masiškai naudojami:
Valstybiniame geležinkelių ir stočių restoranų tinkle „Mitropa“;
Gamyklų, mokyklų bei ligoninių valgyklose;
Viešbučiuose ir kavinėse.
Kadangi VDR nuolat trūko užsienio valiutos, o šalies pramonė garsėjo kokybišku porcelianu ir keramika, didelė dalis „VEB Steingutwerk Torgau“ produkcijos buvo skiriama eksportui. Įspaudas anglų kalba „GDR“(vietoj vokiško DDR) tiesiogiai įrodo, kad ši lėkštė buvo pagaminta užsienio rinkai. Ji buvo eksportuojama į kitas socialistinio bloko šalis, įskaitant ir Pabaltijį, todėl iki šiol yra dažnai sutinkama Lietuvos bei kitų kaimyninių šalių namų ūkiuose.
XX a. retro kultūros artefaktas. Ji vertinama ne tik kaip indas, bet ir kaip istorinis liudininkas, rodantis, kaip aukščiausios klasės prieškario vokiškos keramikos tradicijos buvo pritaikytos masinei gamybai.
dydis: 28 cm
