vintažinė stiklo bloko vaza - skulptūra vienam žiedui

vintažinė Solifleur tipo stiklo bloko vaza, dar vadinama „ledo vaza“. Tai ryškus XX a. vidurio modernizmo ir brutalizmo estetikos pavyzdys, itin populiarus 1960–1970 metais.

vaza išsiskiria savo masyvumu ir grubia, netaisyklinga tekstūra, kuri primena skaldytą ledą arba medžio žievę.

tai tvirtas, stačiakampis skaidraus stiklo blokas su viena ar keliomis siauromis angomis viršuje.

Pavadinimas solifleur (iš prancūzų k. seule fleur – viena gėlė) nurodo, kad ji skirta vienam gėlės žiedui ar šakelei eksponuoti, pabrėžiant minimalizmą.

Dėl savo svorio ir faktūros ji atrodo kaip skulptūrinis objektas, kuris žaidžia su šviesa, sukurdamas optinius lūžius, panašius į tikrą ledą.

tokio stiliaus stiklo dirbiniai atsirado kaip atsakas į pokario pramoninį dizainą, siekiant grįžti prie gamtos motyvų ir pabrėžti pačios medžiagos (stiklo) organiškumą.

Šios vazos priskiriamos brutalizmo srovei, kuriai būdingas tyčinis grubumas, neapdorotų paviršių imitacija ir „sunkumo“ pojūtis.

Suomijos gamintojai, tokie kaip Riihimäen Lasi ar Iittala (pvz., Tapio Wirkkala dizainas), kurie pirmieji išpopuliarino „ledo“ tekstūrą stikle.

aukštis - 14.5 cm.